JAV LB San Francisko Apylinkės Istorija

Donatas Januta

Aplink tankiai apgyvendintą San Francisko įlanką, kurios ilgis maždaug 100 kilometrų nuo vieno galo ligi kito, yra daug miestų bei miestelių - San Franciskas, Oaklandas, Berkeley, San Jose ir kt. Lietuviai gyvena toli vienas nuo kito ir į lietuviškus susiėjimus dažnai vingiuotais ir aplinkiniais keliais daug kam reikia keliauti 80 kilometrų ir toliau. Palyginti su kitomis JAV lietuvių kolonijomis čia lietuvių niekada nėra buvę daug. Nesant kompaktiškos lietuvių apgyventos teritorijos, nėra ir geografinio centro, nėra savos parapijos, nėra ir nuolatinės susirinkimo vietos. Tačiau, nepaisant šių nepalankių aplinkybių, ir čia lietuviai yra parodę energijos ir sumanumo Lietuvos ir lietuvybės reikaluose.

        Neskaičiuojant vieno kito anksčiau atvykusio, lietuviai gausiau San Francisko mieste apsigyveno XX amžiaus pradžioje, prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Tada čia gyveno apie 100 lietuvių, veikė Susivienijimo Lietuvių Amerikoje (SLA) kuopa.

Konstantinas Norkus, kurį laiką dirbęs Vilniuje, Lietuvos centriniame komitete nukentėjusiems nuo Pirmojo pasaulinio karo šelpti, buvo vienas pirmujų San Francisko SLA veikėjų. Martynas Yčas, Rusijos Dūmos atstovas, Lietuvos politikas ir pramonininkas, 1916 metais keliavęs su kun. Jonu Žilium iš Lietuvos per Japoniją į JAV sustojo San Francisko mieste ir savo atsiminimuose paminėjo susitikimą uoste su lietuviais:

„Mums besikalbant, prisiartino prie mūsų dar būrelis lietuvių. Nagi,  žiūriu - tarp jų ir Kostas Norkus, kuris Vilniuje, Komitetui (nukentėjusiems nuo karo šelpti) susidarius, buvo mūsų pirmutinis reikalų vedėjas, turėjęs Komitete nemalonių incidentų, dėl kurių teko skubiai išvažiuoti iš Vilniaus... Ir čia, žiūrėk, pasaulį apvažiavus, sutinki žmogų, kuris nuo mūsų slėpėsi." Tas pats Norkus, vėliau grižęs į Lietuvą, toliau darbavosi visuomeninėje veikloje, bet, pasak Bostono „Lietuvių enciklopedijos", 1926 metais jo reikalai tiek „susipainiojo”,  kad jam dar kartą teko apleisti Lietuvą - šį kartą jis išvyko į Braziliją.

Po Antrojo pasaulinio karo atvykusieji lietuviai dipukai (DP Displaced Persons) San Franscisko apylinkėje rado dvi atskirai veikiančias lietuvių grupes. Viena lietuvių grupė buvo „pažangiujų", t.y. komunistinių pažiūrų žmonių, kuriems nuo 1929 metų vadovavo Ksavera Baltrūnaitė-Karosienė. Jie buvo susibūrę į Lietuvių Darbininkų Literatūros draugiją, Moterų apšvietos ir kitas draugijas.

Pati Karosienė buvo žymi JAV lietuvių komunistų veikėja (“Tarybų Lietuvos enkiklopedija"), nuo 1919 metų JAV Komunistų partijos narė, daug kartų dalyvavusi komunistų ir darbininkų kongresuose Maskvoje ir kitur, buvusi Čikagoje leidžiamo komunistų laikraščio „Vilnis" moterų ir angliškų puslapių redaktorė, o nuo 1975 metu pirmininkė San Fransciske veikusio vadinamojo “Amerikos ir Rusijos instituto".

Antrosios San Franscisko lietuvių grupės pokarinė veikla prasidėjo maždaug 1945 metais, kai du jauni lietuviai kariai, Antanas Skirius ir dr. Jonas Zaikis, karui besibaigiant išėję iš JAV karinės tarnybos, atsirado šioje apylinkėje ir apsigyveno su šeimomis. Šiai grupei, į kurią jungėsi atvykstantieji po karo dipukai, vadovavo nepriklausomoje Lietuvoje mokęsi ir atvykę į Ameriką prieš Antrajį pasaulinį karą - Antanas Skirius ir Liucija Piliponytė-Zaikienė-Mažeikienė. Iš pradžių šie lietuviai rinkdavosi į būrelį be jokios oficialios organizacijos. Rengė susiėjimus, kartu su latviais ir estais - vakarus su muzika, tautiniais šokiais ir dainomis. 1948 m. San Franscisko grupė buvo pakviesta tada besikuriančių Los Angelese lietuvių, pas kuriuos nuvykę sėkmingai atliko muzikinę programą. Tuo laiku San Francisko artistų gretose buvo Tadas Youtchas, grojęs violončele San Franscisko simfoniniame orkestre, ir dainininkė Liucija Zaikienė.

Antanas Skirius 1947 metais Oaklando mieste pradėjo leisti mėnesinį žurnalą „Kalifornijos lietuvis", o vėliau, persikėlęs į Los Angelesą, nuo 1950 metų sausio mėnesio leido iliustruotą mėnesinį žurnalą „Lietuvių dienos". 1948 metais Julija Liesytė, Kalifornijos Berklio universitete (University of California) siekianti magistro laipsnio, pasistengė, kad universiteto varpų bokšte per Vasario 16-tąją varpai skambintų Lietuvos himno melodiją. Ši tradicija tęsėsi apie 15 metų.

    1950 metais JAV gimusių Mykolo ir Martos Noreikų pastangomis San Franscisko vyskupija per JAV lietuvių pašalpos organizaciją BALF`ą pasikvietė du lietuvius kunigus - Praną Manelį iš Vokietijos ir Dr. Viktorą Pavalkį iš Romos, kurie papildė ir daug metų rėmė San Franscisko lietuvių veiklą.

    1950 metais pagal Amerikos visuotinį gyventojų surašymą San Francisko apylinkėse rasta 879 lietuviai, iš kurių 610 buvo gimę JAV. Kai kun. Pavalkis ėmėsi kurti Lietuvių Bendruomenės (LB) San Franscisko apylinkę, jis sudarė 175 lietuvių adresyną.

    1952 metų sausio 13 d. buvo sušauktas vietos lietuvių susirinkimas, kuriame buvo įkurta JAV LB San Francisko apylinkės skyrius su šia valdyba: pirmininkas - kun. Dr. Viktoras Pavalkis ir nariai - Zigmas Skimanas, J. Kaze, Genovaitė Zaborskienė, T. Chamskis ir Steven Rusteika. Kartu buvo atgaivintas ir BALF`o skyrius. Ta pati valdyba vadovavo abiems organizacijoms, nors dokumentus ir sąskaitas vedė kiekvienai atskirai.

    Iš kun. Pavalkio pasakojimo: „Ruošiant minėjimus ir kitus parengimus, alkoholinių gėrimų pardavinėjimas buvo pavedamas BALF-ui, kad išvengus nemalonumų su policija. Todėl surinkti pinigai valdybos narių buvo siūloma pervesti BALF`o centrui. Kunigui Pavalkiui nesutikus pinigus pervesti BALF-o centrui, valdyba atsistatydino ir buvo išrinkta nauja vaidyba.

    Porai metų naujai valdybai neparodžius jokios veiklos, 1956 metų vasario 16 d. kun. Pavalkis vėl buvo išrinktas pirmininku; valdybos nariai - Julija Liesytė-Fraser, Augustinas Pranys, Genovaitė Zaborskienė, J. Nainis ir J. Gudelis. JAV LB San Franscisko apylinkei pirmuosius 30 metų pirmininkavo šie asmenys: 1952-1955 metais - kun. Pavalkis; 1955-1956 metais Leonardas Bagdonas; 1957-1962 metais - kun. Pavalkis; 1963-1966 metais - Augustinas Pranys; 1967-1968 metais - Renius Pažemėnas; 1969-1970 metais Vytas Saliamonas; 1970-1971 metais - Vytautas Šliūpas; 1972-1973 metais Arvydas Kudirka; 1973-1974 metais Julija Liesytė-Fraser; 1974-1975 metais Algis Gumauskas; 1975-1976 metais - Adomas Mickevičius; 1976-1977 metais - Ina Tamošiūnaitė; 1977-1978 metais Renius Pažemėnas; 1978-1981 metais - Tomas Tervydas; 1981-1982 metais - Alfonsas Vindašius.

    Neturint savo parapijos reikėdavo kreiptis į kitataučių parapijose ir įstaigose dirbančius lietuvius kunigus. Daug metu lietuviams patarnavo kunigai Pavalkis, Manelis ir Teofilius Palis (Palukaitis). 1996 metais kun. Paliui dėl senatvės nutraukus savo veiklą, kelis metus lietuviai buvo be kunigo.

    Bet 1998-2001 metais atvykęs iš Vilniaus ukrainietis kunigas Alexas Avramenka, Vilniuje pramokęs Iietuviškai, sukviesdavo lietuvius į San Franscisko ukrainiečių katalikų bažnyčios parapiją mišioms ir susiėjimams. Nuo 2002 metų apylinkės lietuviai dažnai lanko ir renginius rengia Šv. Mary Magdalen bažnyčios patalpose, Berkeley, kur mišias aukoja dominikonų kunigas Davidas O’Rourke. Kun. O`Rourke kas metai vyksta į Lietuvą ir ten padirbėja Vilniaus vyskupijos parapijų ir šeimų veiklos skyriuje bei skaito paskaitas Vilniaus universitete. Su kitu dominikonų kunigu jis sukūrė filmą apie sovietų okupaciją Lietuvoje „Red Terror on the Amber Coast".

    Šioje apylinkėje yra buvę daug žmonių, kurių visuomeniniai lietuviški darbai ir energija dažnai viršijo jų užimamas JAV LB skyriaus valdybos ar nario pareigas.

    Julija Liesytė-Fraser, 1918 metais gimusi Kinijoje, XIX šimtmetyje į  Sibirą ištremtujų šeimoje, atvykusi į JAV pagal kiniečių imigrantų kvotą, virš 60 metų energingai dalyvavo lietuvių veikloje. Martha Kezytė-Zahn, gimusi 1920 metais čia pat, Oaklande, viena iš pirmųjų šios apylinkės lietuvių irgi daug metų prisidėjo ruošiant lietuviškus suėjimus.                                                                                                    

Iš jaunesnių Alberta Astraitė-Singh 1989-2000 metais vedė vaikams „Kiškių klubą", mokė vaikus lietuviškų dainų ir tautinių šokių, paruošė pasirodymus ir organizavo šiaudinių papuošalų kalėdinėms eglutėms darbelius bei velykinių margučių marginimus.

[Kai Golden Gate parko Mokslo Akademijos muziejuje 1986 metais buvo ruošiama tarptautinė kalėdinių eglučių paroda, šalia kitų tautybių eglių stovėjo nuostabiomis savo ir jos mamytės Uršulės Astrienės natūralaus šiaudo "snaigėmis"
papuošta eglutė (red. Danutė Januta).]

Danutė Janutienė nuo 1973 iki 1992 metų vadovavo studentų ir suaugusiujų tautinių šokių grupei, o 1991-1992 metais organizavo ir sėkmingai vedė lietuvių kalbos pamokas suaugusiesiems. 

[Danutės Janutienės įkurta tautinių šokių grupė Vakarų Vaikai veikė nuo 1973 iki 1992 metų. Joje šoko vietinis ir San Francisco apylinkėse studijuojantis jaunimas iš kitų vietovių.  Grupė pasirodydavo lietuvių ir bendrose baltų šventėse, kaip Baltic Night.  Atmintina buvo kelių šokių programa atlikta per krepšinio rungtynių puslaikį,1989m. lapkričio mėn., kai buvo pagerbtas "Golden State Warriors" krepšinio komandos naujas narys Šarūnas Marčiulionis. Grupei daug metų akordeonu grojo Renius Pažemėnas, o paskutinius kelis metus- Algis Ratnikas. Teko nekartą šokti  ir Los Angeles Lietuvių dienose. Vakarų Vaikai  taip pat dalyvavo penkiose JAV ir Kanados tautinių šokiu šventėse- 1976, 1980, 1984, 1988 ir 1992 metais. Kristina Mattis iš Čikagos ir Lina Šeštokaitė iš Filadefijos 2007m  atgaivino tautinius šokius ir naują grupė pasivadino "Tiltas - dalyvavo 2008m. Los Angeles vykusioje tautinių šokių šventėje.  SF šokėjus Kristina irgi paruošė 2012m. Bostone vykusioje šventei, o 2016 m.šventei Baltimore, Tiltą mokė Lietuvoje mokslus baigus Marija Steiblienė. (red. Danutė Januta).]

Gintas Federas, kelis kartus ėjęs pirmininko ir kitas LB skyriaus valdyboje pareigas, ypač pasižymėjo nuo 1989 metu, kai sovietų imperija pradėjo žlugti, energingai organizuodamas protestų raštus, eisenas ir demonstracijas San Franscisko mieste, prie sovietų konsulato. Ši antisovietinė veikla tęsėsi keletą metu kartu su estais ir latviais sudarytoje Kalifornijos „Baltic Alliance" organizacijoje. Daug prie šio darbo prisidėjo ir Juozas Sidas bei Rita Kovaitė-Weinstein. Tarp tokiu nepailstamų asmenų paminėtini ir Renius Pažemėnas, Algis Bačianskas, Adomas ir Lina Mickevičiai, Augustinas Pranys, Aldona Vasaitytė-Sehgal, Felicija Prekerytė-Brown, Genovaitė Zaborskienė, Dalia Grybinaite-Lee, Algis Ratnikas ir kt. Organizuota LB skyriaus veikla sėkmingai ugdo ir skatina vietinių lietuvių ryšius su Lietuva ir lietuviškais reikalais, tai atsispindi apylinkės narių asmeniniuose veiksmuose.

Bankininkas Davidas Kvederas, pvz., kaip JAV Treasury Department specialus pasiuntinys, 1993 metais keturis mėnesius dirbo Vilniuje banku privatizavimo patarėju. Inžinierius Vytautas Šliūpas, aušrininko Dr. Jono Šliūpo sūnus, 1997 metais įsteigė ir remia mokomajį ūkį Auksučių kaime, netoli Šiaulių. 2002 metais miręs Juozas Ručys paliko 1,4 milijoną dolerių Lietuvių fondui Lietuvos mokslo reikalams.

Advokatas Donatas Januta nuo 1989 metų yra parėmęs daugiau kaip 40 šeimų Lietuvoje, įdarbindamas Lietuvos lietuvius statybininkais savo verslo įmonėje; bendradarbiauja su kultūros įstaigomis kaip Martyno Mažvydo nacionalinė biblioteka Vilniuje; iš leidėjo Juozo Kapočiaus, dar jam gyvam esant, nupirko visus jo sandėlyje buvusius Bostoniškės „Lietuvių enciklopedijos" 37 tomų komplektus ir kitas knygas, kurias savo lėšomis išsiuntinėjo įvairioms Lietuvos bibliotekoms. Daina Janutaitė, 1994 metais nuvykusi į Vilnių, ten išdirbo daugiau kaip ketverius metus JAV verslo rūmų Lietuvoje (American Chamber of Commerce in Lithuania) direktore.

Šarūnas Marčiulionis, 1989-1994 metais žaisdamas Oaklando „Golden State Warriors" krepšinio komandoje, plačiai išgarsino Lietuvos vardą, ypač Kalifornijoje. Tais metais Šarūnas ir tada LB skyriaus valdybai priklausiusi Inga Marčiulionienė daug prisidėjo parūpindami transportą keletai šios apylinkės labdaros siuntų, siųstų našlaičių namams Lietuvoje.

Diane Rushing, buvusi LB skyriaus pirmininkė, kurios prosenelis ir senelė atvyko iš Lietuvos prieš Pirmąjį pasaulinį karą, įsivaikino ir savo šeimoje augino lietuvį našlaitį. Diane buvo tarptautinio lygio jojimo sporto meistrė. Su trakėnų veislės lietuvišku žirgu, kurį  ji įsigijo Lietuvoje, valstybiniame „Nemumo" žirgyne, rungtyniavo Amerikoje ir Europoje, sėkmingai pasirodydama. Don Witt, taip pat lietuviškos kilmės JAV gimusių tėvų sūnus, buvęs kelis kartus LB skyriaus valdybos nariu, su žmona įsivaikino ir augina savo šeimoje du našlaičius iš Lietuvos.

    San Franscisko apylinkėje yra du žymūs universitetai: Kalifornijos (University of California, Berkeley) ir Stanfordo (Leland Stanford Junior University, Stanford). Dar sovietmečiu šiuose universtitetuose lankydavosi Lietuvos mokslininkai, artistai ir sportininkai, su kuriais vietiniai lietuviai užmegzdavo ryšius. Galbūt pirmutinis toks iš Lietuvos atvykęs į Berkeley XX amžiaus septintame dešimtmetyje buvo istorikas Juozas Jurginis.

    Lietuviai mokslininkai iš įvairių kraštų, kurie dažnai praturtindavo  šios apylinkės veiklą, yra šiuose universitetuose profesoriavę. Tarp jų yra buvę: Algirdas Greimas iš Prancūzijos, Karolis Lėderis iš Anglijos, Romualdas Viskanta iš Purdue universiteto (JAV, indianos v-ja). Algirdas Avižienis iš UCLA universiteto, rašytojas Tomas Venclova ir politologas Aleksandras Štromas.

    Kaip minėta, San Franscisko apylinkėje visuomet būta palyginti mažai lietuvių, dideliame plote gyvenantys toli vienas nuo kito. Po Antrojo pasaulinio karo atvykę dipukai 50-ties metų laikotarpiu kelis kartus mėgino šioje apylinkėje įsteigti šeštadieninę lituanistinę mokyklą. Tačiau tie norai išsipildė tik po sovietmečio atvykus dabartinei lietuvių trečiajai bangai.

    2006 metais, daugiausia „trečiabangės" lietuvaitės Virgilijos Tali pastangomis, čia pradėjo veikti dviejų klasių lituanistinė „Genio" mokyklėlė. Pirmutinė mokytoja buvo Jovita Stanišauskienė iš Klaipėdos, turėjusi 30-ties metu mokytojavimo patirtį Lietuvoje.

    Per tuos pirmus metus vaikai pramoko lietuviškai skaityti. Visų lietuvių kalba patobulinta, visi išmoko lietuviškų eilėraščių ir dainų susipažino su Lietuva, išmoko Lietuvos himną. Su dainomis ir šokiais mokinukai pasirodė per bendras Kūčias, per Nepriklausomybės dienos minėjimą ir Motinos dienos proga. Taip prasidėjo JAV lietuvių trečiosios bangos ir naujos kartos gyvenimas San Franscisko apylinkėje.

 

[ Nuo 2013 metų, San Francisco Lietuvių bendruomenei pirmininkauja Marija Steiblienė, Laura Dunn, Karolis Karalevičius ir Tomas Janušas. 2016 duomenimis San Francisco apylinkėse gyvena apie 500 bendruomenės narių (red. Tomas Janušas).]

San Francisco Lietuviai: Sokiu ansamblis Tiltas, Silicio Slenis; Kauno Maratonas