Įspūdžiai Lietuvos nepriklausomybės šventę prisiminus

Praėjusį savaitgalį SF lietuvių bendruomenėje paminėta vasario 16 d. - Lietuvos nepriklausomybės diena . Apie 100 lietuvaičių sugūžėjo į Park Theater Oaklande, pagyvenusį, bet vis dar žavingą kino teatrą, nepasiduodantį ant to paties kurpalio sukaltų korporacinių kino teatrų invazijai. Salėje gali patogiai pasinerti į foteliuką ar sofutę ir net alaus pagurkšnoti. Šventė prasidėjo Lietuvos himnu, bendruomenės pirmininko pasveikinimu, bei apvalaus čekio lituanistei mokyklai “Genys” įteikimu. Po to sekė šaunių “Geniukų” pasirodymas (lituanistinės mokyklos “Genys” mokinių). Vaikai sudainavo smagią dainą iš artėjančios Dainų šventės repertuaro, kurią paruošė niekad nepailstanti šaunioji mokytoja Vanesa Kašelionis. Vėliau ir šokių buvo. Smagu buvo matyti ir penkiametį ir penkiolikmetį trepsinčius tradicinį, vis dar gyvą “Kalvelį”. Tikriausiai nemažai žiūrovų prisiminė, kaip ir patys kažkada taip trepsėjo ar per žydruosius TV ekranus stebėjo kaip trepsi kiti. Manau, kad vien ši patirtis yra neįkainojama.

Kalbant apie mūsų lituanistinę mokyklą, man ji yra nepaprastai gražus, dažnai net sunkiai suvokiamas kolektyvinės darnos ir bendro tikslo kūrinys. Jei ne mokykla, mano Domas (11 m.) vargu ar kada būtų išmokęs Lietuvos himną, jau nekalbant apie dainas ir tautinius šokius. Ir nors kiekvienas šeštadienio rytas ir po 6 metų mokyklos dar vis didesnė ar mažesnė kova, nes keltis šeštadienį ryte niekam nemiela, pasipriešinimas baigiasi įėjus į klasę, o to rezultatai labai dideli. Mokykla per jos gyvavimą išaugo daugiau nei 10 kartų ir vis dar auga, plečiasi. Susikūrė graži mokyklos bendruomenė atsidavusių, nepasiduodančių, bei gražių mokytojų, mamų ir tėčių dėka. Nekalbant jau apie pačią mokyklos sielą, Virgiliją (vadovė) ar Aidą (tėvų komitetas) prieš Nepriklausomybės minėjimą išlyginusią virš 100 tautinių juostų.

Po “Geniukų” programos žiūrėjome Vinco Sruoginio “Nematomą frontą” apie Lietuvos partizaninį judėjimą, o mažieji – Antano Skučo kurtą lietuvišką animaciją. Po filmo peržiūros režisierius atsakinėjo į klausimus, o norėjusieji daugiau su juo pabendrauti, turėjo puikią progą tai padaryti renginio pratęsime prie Lake Meritt ežero.

Ačiū organizatoriams (bendruomenei ir mokyklai) už gražią dovaną! Renginių organizavimas, ypač naujoje vietoje, visada didelis išbandymas ir retai vyksta iki galo sklandžiai. Kas skundėsi dėl parkavimo, kas dėl rajono, kas dar dėl ko - viskas teisingai, nes yra kur tobulėti. Iš kitos pusės - šventė įvyko, susirinko didelis lietuvių būrys. Kas prisiminė vaikystę ir “Kalvelio” šokį, kas sužinojo ar papildė žinias apie Lietuvos partizanus, o kas susitiko su senais draugais ar susipažino su naujais žmonėmis.

Dažniausiai per kiekvieną renginį sutinku naujų žmonių. Šį sykį susipažinau su jauna mama lietuvaite, gyvenančia Šveicarijoje ir šiuo metu UC Berkeley atliekančią 7 mėnesių stažuotę. Atėjo ji su visa savo gausia šeimyna – vyras šveicaras, mama ir du maži vaikiukai – kukuliukai, kurių vienas, beje, ruošiasi į lituanistinę mūsų mokyklėlę. Jau kelintą kartą renginiuose matau Gintautą, kuris visą 4 asmenų šeimyną susisodinęs į automobilį, atrieda iš pat Monterey ( 2 valandos kelio). Jo mergaitės ir žmona lanko lituanistinę mokyklą "Genys".

Mane tokios istorijos ir pavyzdžiai įkvėpia. Tikiuosi, kad ir JUS!

DIANA PLAČEKIENĖ