Gegužės 12 dieną organizuojamas referendumas dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo (toliau – referendumas dėl pilietybės išsaugojimo).
Jame turėsime atsakyti į vieną Valstybės ir Tautos gyvenimui itin svarbų klausimą – ar sutinkame, kad Lietuvos piliečiams, kurie įgijo kitos europinius ar euroatlantinius integracijos kriterijus atitinkančios valstybės (ES, NATO) pilietybę, būtų leista išsaugoti ir Lietuvos pilietybę.
Kviečiame susipažinti su pagrindine referendumo dėl pilietybės išsaugojimo informacija.
Dažnai užduodami klausimai
· Kada bus rengiamas referendumas dėl pilietybės išsaugojimo?
Referendumas dėl pilietybės išsaugojimo vyks 2019 metų gegužės 12 dieną kartu su LR Prezidento rinkimų pirmuoju turu ir referendumu dėl Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo.
· Koks tiksliai klausimas teikiamas spręsti referendumui?
Tiksli referendumui teikiamo Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo formuluotė skamba taip:
„Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais.
Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis.
Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas.“
· Kuo skiriasi pilietybės išsaugojimas nuo dvigubos ar daugybinės pilietybės?
Šiam referendumui spręsti pateiktas klausimas yra dėl teisėtai įgytos pilietybės išsaugojimo. Referendume sprendžiamas klausimas dėl galimybės Lietuvos piliečiams, kurie išvyko į Vakarų Europos šalis, JAV ir Kanadą, kurios atitinka europinės ir euroatlantinės integracijos kriterijus, išsaugoti ir Lietuvos pilietybę. Referendumui pateiktas klausimas ne apie pilietybės įgijimą ar atkūrimą, o apie jau teisėtai įgytos išsaugojimą.
· Ar referendumu pakeitus Konstituciją, būtų sukurtos papildomos privilegijos gyvenantiems užsienyje?
Pilietybė – tai asmens nuolatinis teisinis ryšys su valstybe, grindžiamas abipusėmis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nurodo ne tik teises (politines, ekonomines, socialines, kultūrines ir pan.), kuriomis naudojasi konkrečios valstybės pilietybės turėtojas, bet ir pareigas bei atsakomybę, kurios jam tenka ir kurias jis privalo atlikti (karo prievolė, mokesčiai ir kt.).
Kitos valstybės pilietybės turėjimas piliečių neatleidžia nuo pareigų Lietuvos Respublikai vykdymo.
Kokia bebūtų referendumo baigtis, visiems Lietuvos piliečiams Lietuvoje ir užsienyje ir toliau galios visos tos pačios Konstitucinės teisės ir prievolės. Jokių papildomų privilegijų (ir prievolių) referendumas jokiai piliečių grupei nesukurs, nepriklausomai nuo jo baigties.
· Ar pilietybę išsaugoję asmenys turės atlikti karo prievolę?
Kitos valstybės pilietybės turėjimas ar vien tik išvykimas į užsienio valstybę (išvykimo deklaravimas) neatleidžia nuo karo prievolininko pareigų Lietuvos Respublikai. Teisės aktai šiuo metu nereglamentuoja kitų šalių pilietybę turinčių asmenų privalomosios karo tarnybos atlikimo sąlygų. Taigi dvigubą ar vieną pilietybę turintys asmenys traktuojami kaip turintys vienodas pareigas ir turi būti šaukiami atlikti minėtą tarnybą bendrais pagrindais.
Jeigu LR pilietybę turintis asmuo karo tarnybą būtų atlikęs kitoje NATO ar ES valstybėje, pagal LR karo prievolės įstatymą, privalomoji pradinė karo tarnyba jam būtų įskaitoma Lietuvos kariuomenės vado sprendimu. LR pilietis, norintis atlikti karinę tarnybą užsienio valstybėje, turi gauti LR Vyriausybės leidimą (kreipiamasi į LR vidaus reikalų ministeriją).
Jei dvigubą pilietybę turintis karo prievolininkas yra šaukiamas tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėje, visų pirma, turėtų būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos interesus ir poreikį šaukti karo prievolininką atlikti privalomąją karo tarnybą Lietuvoje.
· Kuriose ES ir NATO šalyse karo tarnyba yra privaloma?
Be Lietuvos tokių šalių yra 9: Austrija, Danija, Estija, Graikija, Kipras, Norvegija, Suomija, Švedija ir Turkija. Žiniai. Danijoje, Estijoje, Norvegijoje ir Švedijoje kasmet pašaukiama mažiau nei 20 procentų tai amžiaus grupei priklausančių jaunuolių.
· Ar pilietybės išsaugojimas suteiktų papildomų sveikatos draudimo lengvatų?
Teisę dalyvauti privalomojo sveikatos draudimo sistemoje turi Lietuvoje nuolat gyvenantys jos piliečiai ir užsieniečiai bei laikinai Lietuvoje gyvenantys ir teisėtai dirbantys užsieniečiai bei jų nepilnamečiai šeimos nariai. Pilietybę išsaugantys Lietuvos piliečiai, jei negyvens Lietuvoje, nebus laikomi sveikatos draudimo sistemos dalyviais ir neturės prievolės mokėti sveikatos draudimo įmokų.
Kitose valstybėse gyvenantiems Lietuvos piliečiams bus taikomi tų valstybių sveikatos draudimą, teisę į sveikatos paslaugas reguliuojantys teisės aktai.
· Ar pilietybę išsaugoję asmenys įgytų papildomų socialinių garantijų?
Socialinės apsaugos sistemos priemonės nėra susietos su pilietybe – jos susietos su gyvenamąja vieta.
Socialinių paslaugų teikimas, paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimas, asmenų lygių galimybių gynimas, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, darbo teisinių santykių reguliavimas taikytini tik Lietuvoje gyvenantiems Lietuvos piliečiams.
Teisę gauti piniginę socialinę paramą, valstybės mokamas išmokas, skirtas vaikams išlaikyti, taip pat teisę naudotis užimtumo rėmimo sistema turi tiek Lietuvos piliečiai, tiek kiti atitinkamuose įstatymuose nurodyti žmonės, kurie yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Lietuvoje arba įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, arba faktiškai gyvena Lietuvoje.
Kitos valstybės pilietybės įgijimas neturėtų įtakos pensijų mokėjimui. Kiekvieno pensijos gavėjo pensijos dydis yra individualus, priklausantis nuo to, kaip ilgai žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo pajamos, nuo kurių jis mokėjo pensijų socialinio draudimo įmokas.
· Mokesčiai. Ar pilietybę išsaugojęs Lietuvos pilietis mokės mokesčius Lietuvos valstybei?
Mokesčių objektas nėra susijęs su turima pilietybe. Mokesčiai mokami ten, kur uždirbamos apmokestinamosios pajamos.
· Ar kitos valstybės pilietybę turintis Lietuvos pilietis gali būti renkamas Lietuvos Respublikos Prezidentu ar Seimo nariu?
Asmuo, turintis kitos šalies pilietybę, Lietuvos Respublikos Prezidentu ir Seimo nariu renkamas būti negali.
Informacija žiniai
· Europos Sąjungoje 22 valstybėse siauresne ar platesne apimti pripažįstama dviguba pilietybė ar pastebimos dvigubos pilietybės įteisinimo tendencijos. Prancūzijoje beveik 5 mln. gyventojų turi dvigubą pilietybę. Suomija, iki 2003 metų draudusi dvigubą pilietybę, priėmė naują Pilietybės įstatymą, kuriuo įgyvendino esminę pilietybės reformą, leisdama ne tik dvigubą, bet ir daugybinę pilietybę. Vengrijoje įstatymas, leidžiantis dvigubą pilietybę, priimtas 2010 metais.
· ES valstybės, kurios leidžia turėti dvigubą pilietybę: Belgija, Bulgarija, Kroatija, Kipras, Čekija, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija (bet tik su kitomis ES šalimis), Graikija, Vengrija, Airija, Italija, Latvija, Liuksemburgas, Malta, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovėnija, Ispanija, Švedija.
· ES valstybės, kurios neleidžia turėti dvigubos pilietybės: Austrija, Estija, Lietuva, Nyderlandai, Slovakija.
· 2018 m. gruodžio 6 d. Norvegijos parlamentas pritarė įstatymui, įteisinančiam dvigubą pilietybę. Įsigaliojęs įstatymas leis atvykusiems į Norvegiją kitų šalių piliečiams išlaikyti šalių, iš kurių jie atvyko, pilietybę, o tiems, kurie prarado Norvegijos pilietybę įgydami kitos, ją išsaugoti arba susigrąžinti.
Išsami informacija apie balsavimą užsienyje ➡https://bit.ly/2EzHABQ
Registracija balsuoti užsienyje ➡https://bit.ly/2T5CztE
